- pasišlykštėjimas
- pasišlykštė́jimas sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ → 2 pasišlykštėti: Burna tuščia – nebėr ano klibančio danties, kuris Grėtei sukeldavo lyg kokį pasišlykštėjimą I.Simon. Vaikiški pergyvenimai gali ilgam palikti pasišlykštėjimą kuriuo nors valgiu rš. Tokio maisto be pasišlykštėjimo valgyti neįmanoma sp. \ šlykštėjimas; pasišlykštėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.